- kepsnė
- kẽpsnė sf. (2) 1. išplėštas ar atpjautas ko gabalas: Šuo iškando kẽpsnę iš sermėgos Tv. Vaikai duoną kepsnėms išlaupo peilio neturėdami Varn. Marti atpjovė kepsnẽlę mėsos, ir iškepiau J. 2. kepsnys: Pagruzdusi kẽpsnė J. Nereik ilgai kepsnę kepti, kad lašai šunie netektų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.